Daugelis karpių žvejų renkasi tą vietą karpių žvejybai – kuri, jų manymu, atrodo geriausiai, arba ten, kur žinoma, kad kiti žvejai jau yra pagavę karpių. Turėti kuo išsamesnės informacijos apie telkinį, kuriame ketiname žvejoti karpius, yra didelis privalumas, tačiau karpiai visada maitinsis tose vietose, kur jie jaučiasi saugūs, o jei meškeriotojai reguliariai gaudo karpius iš tam tikros vietos, karpiai tokią vietą pradeda sieti su pavojumi, dėl kurio ta vieta tampa vis mažiau lankoma karpių. Tokia elgesio modelio teorija puikiai paaiškina kodėl radus naują ir potencialiai gerą vietą karpių žvejybai – pirmasis sezonas būna gausiausias laimikiais ir po to kasmet rezultatai vis prastėja.
Pradedantys karpių žvejai dažnai mano, kad karpiai nekimba dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui netinkamo inventoriaus. Žinoma, naudojant naują, modernią žvejybos įrangą, aplanko tikrai puikus jausmas, tačiau net jei naudosite geriausią karpių žvejybos įrangą pasaulyje (o tai neįmanoma, nes tokios tiesiog nėra!), Jūs negalite sugauti karpių, jei aplink Jūsų šerimvietę jų nėra!
Taigi, jei norite pagauti daugiau karpių, pirmiausiai turite surasti karpių lankymosi vietas telkinyje. Aišku, kad komerciniuose vandens telkiniuose ši užduotis gali būti lengviau įgyvendinama, bet taip yra tik dėl to, kad lengviau pasiekti informaciją. Net ir labiausiai sukultūrintuose telkiniuose vyrauja tam tikros tendencijos kur laikosi  žuvis ir vietiniai žvejai tai perpratę. Žinodami karpių aktyvumo laikus, jie tai puikiai išnaudoja kartais parodydami tiesiog stulbinančius rezultatus.
Surasti žuvį naujame telkinyje tikrai nėra lengva užduotis, ypač jei prie ežero pučia nuolat besikeičiantis kryžminis vėjas, todėl prieš renkantis žvejybos vietą į kai kuriuos dalykus reikia būtinai atkreipti dėmesį.
Atvykus prie naujo ežero ar bet kurio kito vandens telkinio, praleiskite šiek tiek laiko tiesiog stebėdami vandenį, ieškodami karpių judėjimo ar karpių maitinimosi požymių. Pabandykite pastebėti karpių šuolių ar atsargiai iškišamą peleką. Šiai užduočiai gali tekti pasiimti žiūronus. Jei turime daugiau laiko ir turime galimybę pasivaikščioti – apeidami pasirinkto kranto liniją ieškokite karpių maitinimosi požymių – į vandens paviršių kylančių oro burbuliukų, esančių netoli vandens telkinio pakraščių. Jei burbuliukai nestovi vietoje ir lėtai keliauja per vandenį padarydami burbulų juostas – tai daugiau nei tikėtina, kad tai žuvų maitinimosi požymis.
Ežero paviršiuje galime pastebėti ir kitų stambių karpinių žuvų požymių. Žinoma, tai ne karpis, tačiau jei daugiau nėra už ko kabintis, tikrai verta pabandyti, nes karpius jų maitinimosi vietose dažnai lydi stambūs karšiai, lynai ir tikriausiai niekas nesiginčys, kad atvykus į naują ežerą geriau pagauti lyną ar karšį nei nieko!
Atvykus prie naujo telkinio, kuriame ketiname žvejoti, pirmiausia reikėtų stebėti ar nėra karpių šuolių, ypač reikia stebėti akvatoriją aplink ežero vidurį ar vietas, kur dėl kažkokių priežasčių niekas nėra linkęs žvejoti. Geras sprendimas pasirinkti vietą, kurioje apskritai nėra žvejų. Jei per valandą ar dvi nematome karpių buvimo ženklų, karpių pasirinktoje vietoje ieškosime pagal kranto ir dugno reljefo požymius.
Komerciniuose telkiniuose yra įrengti sektoriai žvejybai su griežtai apibrėžtomis akvatorijomis kuriose galima žvejoti. Atvykus į komercinį telkinį  žvejoti, dažniausiai sektoriai rezervuojami iš anksto, tačiau kartais sektorių galima rinktis tiesiog prie vandens telkinio. Taigi, jei neturime pasirinkę konkretaus sektoriaus prie vandens telkinio ir matome, kad vienas iš geriausių sektorių yra tuščias, bet aplink jį visi sektoriai užimti, o kitas telkinio galas praktiškai laisvas – tuomet vertėtų rinktis laisvoje zonoje esantį sektorių (telkinyje buna nemažai vidutiniškai gerų sektorių, kuriuose prie tam tikrų sąlygų galima pasiekti puikių rezultatų), nes aplinkinių žvejų spaudimas gali išstumti karpius  iš sektoriaus ribų į saugesnes vietas. Tai puikiai žino žvejai sportininkai, nes praėjus keletui valandų nuo starto, žuvys prieš tai šokinėjusios sektoriuje, pasitraukia į telkinio vidurį ir tuomet geriausiai gaudo tie, kurie sugeba toliau užmesti ir pasiekti saugioje zonoje esančius karpius.
Taigi, jei jau atvykome prie vandens telkinio ir dauguma sektorių yra užimti, nenusiminkime, jei įmanoma, stenkimės pasitolintį savo gaudymo tašką tiek,  kad pasiektume saugioje zonoje esančius karpius. Tokia taktika puikiai veikia tokiuose telkiniuose kaip Kintai, Pykaičiai.
Karpių elgseną ir buvimo vietas labai pastebimai veikia oro sąlygos – todėl būtina įvertinti oro sąlygų poveikį karpių elgsenai ne tik žvejybos dieną, bet ir oro sąlygas, kurios buvo ankstesnėmis dienomis. Labai svarbu žinoti ar keitėsi temperatūra ir oro slėgis.
Pavasarį, jei buvo šilta oro temperatūra, seklūs vandenys bus šilti, o karpiai vyks link tų šiltesnių vandens zonų, ypač vakarėjant, kai saulė per dieną sušildo negilų vandenį. Pavasarį karpių ieškome seklaus vandens zonose, gylis, priklausomai nuo telkinio, turėtų būti 1,5- 2,5 metro. Netgi komerciniuose telkiniuose, kur nėra labai išraiškingo dugno, tai pastebima – nežymiai seklesniuose sektoriuose karpiai maitinasi aktyviau.
Vasaros metu karpių ieškome ant dugno perkritimų, jei telkinyje (užtvankoje) yra vaga – tikrai verta užmesti ten keletą meškerių, būtinai vieną meškerę laikant ant vagos viršutinio arba apatinio krašto. Gyliai vasaros metu vyrauja įvairūs, labai priklausomai nuo telkinio  – 3,5 m-6 m. Vandeniui  įšilus karpių maitinimosi vietas išduoda rausiant dugną į viršų kylančios burbulų juostos. Esant dideliems karščiams, karpių  maitinimosi laikas trumpėja, aktyvumas didėja vakaro, nakties, ankstyvo ryto metu. Vanduo telkiniuose susisloksniuoja ir karpius galime pamatyti vandens paviršiuje – tuomet dažniausiai gelbėja gaudymas nuo vandens viršutiniuose sluoksniuose – zig rig sistemėle, tačiau jei žuvis neaktyvi – masalą įsiūlyti sudėtinga.
Rudenį karpių lankymosi vietos panašios kaip ir vasarą, žuvys aktyviai maitinasi prieš žiemą – tai, kaip ir pavasarį pats palankiausias metas turėti pačias rezultatyviausias žvejybas. Labai vėlyvą rudenį karpiai pradeda migruoti į žiemojimo vietas, maitinasi vangiai.
Pažvelgę į matomas ežero ypatybes, galime rasti galimas karpių lankymosi vietas, dažniausiai karpiai mėgsta “patruliuoti”:
– aplink telkinyje esančias salas;
– prie vandens žolių;
– prie lelijų salelių;
– prie nendrių juostų;
– aplink nuskendusius medžius;
– sėkliuose.
Karpių judėjimą labai veikia vėjo kryptis.
Aptarkime kiekvieną iš aukščiau aprašytų dalykų.

Salos

Salos yra įprasta vieta, kur karpiai mėgsta “patruliuoti”, ypač tose vietose, kur auga medžiai, kurie sudaro karpiams  tam tikrą apsaugą ir jie jaučiasi esantys saugioje zonoje. Plaukiodami aplink salą karpiai maitinasi, nes tokiose vietose gausu natūralaus maisto. Daryti šermvietę prie salos visada verta, toks žvejybos taškas duos užtikrintą rezultatą, taip pat sala – puikus žymeklis tiksliam užmetimui.
 
 
Vandens žolės

Meškerės užmetimas šalia vandens žolių gali būti tikras košmaras daugeliui karpių žvejų. Dažnai kyla daug  problemų dėl masalo pateikimo, o jei sulaukiama kibimo, būtina sustabdyti žuvies patekimą į tą zoną, kurioje didelis kiekis tankių vandens žolių.
Gera žinia – karpiai mėgsta lankytis tokiose vietose. Tai leidžia jiems jaustis saugiems ir jie paprastai turi daug natūralaus maisto. Taigi, jei stengiatės surasti karpius žolėtuose telkiniuose – žvejokite arti vandens žolių linijos taip sugausite tikrai nemažą kiekį karpių. Žinoma, reikia gerai pasiruošti tokiai žvejybai – rinktis storesnį valą, storesnio metalo ir didesnio numerio kalbiukus, skirtus gaudyti sunkiomis sąlygomis. Masalą galime pateikti naudodami PVA maišelį.
 
Lelijos
 
Lelijos yra panašios į vandens žolių juostas apie kurias minėjome anksčiau, jos suteikia prieglobstį ir maistą karpiams, todėl jie yra puiki vieta užmesti masalą. Vienintelis žvejybos šalia lelijų trūkumas yra tai, kad jos dažnai būna šalia kranto, todėl žvejojant Jums gali tekti vengti pašalinio triukšmo.
 
Nendrės

Jeigu kitoje telkinio pusėje yra nendrių juosta, o Jūs galite ją pasiekti užmetant – laimėjote aukso puodą!
Nendrės dažniausiai auga ant pakankamai kieto dugno, todėl sąlygos masalo pateikimui tobulos. Žvejyba šalia nendrių juostos visada atneša puikių rezultatų. Jei metimas  iki šerimvietės yra apie 80 – 100 m, tuomet bus ne tik patogu užmesti, bet ir karpiai jausis pakankamai saugūs. Žinoma, visada turime būti pasiruošę kibimui, nes užkibęs karpis neria į nendres. Jei nendrynas mūsų kranto pusėje, tuomet palei nendrių liniją galima pastatyti 1- 2 meškeres, trečioji tik trukdytų. Gaudymo atstumas nuo nendrių yra 1-3 metrai.
 
Nuskendę medžiai
 
Vieta, kur yra nuskendusių medžių – yra viena iš geriausių vietų, kurias reiktų rinktis atvažiavus žvejoti naujoje, nežinomoje vietoje. Medžiai suteikia karpiams ir kitoms stambioms žuvims saugumą ir prieglobstį. Žinoma, tokios vietos reikalauja specialaus pasiruošimo, nes užkibus karpiui reikia jį sustabdyti ir neleisti įlysti į kliuvinius, butina naudoti storesnio metalo, mažiau žalojančius kalbliukus, skirtus gaudymui kliuviniuose, švinus po kibimo išmetančias sitemėles, storesnius valus ir tvirtesnius visus kitus montažo elementus.
 
Seklumos
 
Seklumos – tobulas pasirinkimas žvejoti karpius pavasario metu, tačiau ant sekliaus visada verta užmesti vieną meškerę viso sezono metu, ypač vakariniam, naktiniam ir ankstyvo ryto kibimams. Vasarą ir rudenį dienos metu ant sekliaus pagauti karpį tikimybių mažai, tačiau temstant, nakties metu ir anksti ryte – karpiai mėgsta aplankyti seklumas.

Vėjo kryptis
 
Tarp karpių žvejų paplitusi nuomonė, kad karpiai seka vėją, taip yra todėl, kad vėjas padeda stumti maistą link kranto, kuris yra pavėjui. Vėjas gali padėti sumaišyti vandens sluoksnius ir vandens temperatūra telkinyje suvienodėja, karpiai linkę plaukioti šiltesniame vandenyje, gali atsidurti arčiau dugno, kur yra mūsų pateikti jaukai ir pradėti aktyviau maitintis. Tačiau ne visada vėjas daro paslaugą žvejams. Šaltas šiaurės vėjas, ypač tuo metų laiku, kai deguonies lygis vandenyje yra didelis, gali atvėsinti vandens temperatūrą ir karpių aktyvumas sumažės, taip sumažindamas kibimų skaičių.

Informaciją apie sistemėlių montažą ir masalo pateikimo būdus pateiksime visai netrukus!
 

6 komentarai. Leave new

  • Labai idomus straipsnis

    Atsakyti
  • Tautvydas
    2021-02-22 17:06

    Įdomus straipsnis, kuris vertas rankos paspaudimo.

    Atsakyti
  • Artūras
    2021-07-23 14:59

    Man kaip žaliam 🤭 super vertinga info 🤜🤛

    Atsakyti
  • Giedrius
    2021-09-05 9:43

    Geras straipsnis, dar pasigedau pasaru pasirinkimo. Vyrauja, kad siltas vanduo – saldus pasarais, saltam vandeniui – smirdukai?
    Kiek cia tiesos? Noretusi pabandyti pagudyti si rudeni.

    Atsakyti
    • Sveiki taisyklių karpių žvejyboje nėra, dažniausiai pašaras renkamas ne pagal tai ar smirdukas ar saldus, bet pagal sudėtį – riebalai sunkiai skaidomi ir virškinami šaltame vandenyje, todėl pavasariui renkamės lengvesnio mišinio boilius – iš smirdukų King Crab ir visi saldūs, o vasarą kai vanduo šiltas labiau žuvinius, laukiniuose telkiniuose naudojame vaisinius ir Sweet Nut viso sezono metu

      Atsakyti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed

Meniu