Jau ne vieną sezoną pastebime, kad Lietuvoje orai gali pasikeisti per trumpą laiką. Palankių oro sąlygų numatymas ir parinkimas gali lemti žūklės sėkmę arba nesėkmę, todėl ruošiantis žvejybai labai svarbu pasirinkti ne tik tinkamą vietą, bet ir tinkamas oro sąlygas – kada žuvys būtų aktyvios ir norėtų gausiai maitintis.

Telkiniuose, kuriuose gausu karpių karštą vasaros dieną, žuvis matosi vandens paviršiuje, bet dažniausiai karpiai būna vangūs ir nesimaitina. Tuomet, po kurio laiko, būna šilta, apniukusi diena, lengvai lynoja ir jau, atrodo, kad sąlygos žvejybai yra puikios, bet kibimo nėra! Kartais išties sudėtinga suprasti kada geriausias oras žvejoti karpius.

Tačiau, viskas nėra taip sudėtinga, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, reikia atminti, kad tvyrantys orai turės įtakos vandens temperatūrai, vėjo krypčiai, vėjo stiprumui, oro slėgiui ir deguonies koncentracijai vandenyje.

Jei norime sėkmingos žvejybos ir gerų rezultatų, šios sąlygos turi turėti įtakos žvejybos vietos parinkimui, taip pat kaip ir žinojimas kada ir kaip karpiai maitinasi. Staigus orų pasikeitimas gali paveikti įprastus karpių maitinimosi būdus ir paskatinti mus ieškoti naujų karpių gaudymo vietų.


Vėjo įtaka

Viena iš oro sąlygų, apie kurias daugelis karpių žvejų jau žino, yra vėjas. Vėjo kryptis gali turėti didelės įtakos sektoriaus pasirinkimui, o kartais ir renkantis žvejybos atstumą. Dažnai girdime, kad vakarų ar pietvakarių vėjas yra idealus vėjas žvejybai. Taip yra dėl to, kad pietvakarių vėjas dažnai atneša šilto oro, kuris pakelia ir vandens temperatūrą. Pavyzdžiui, pavasarį gaudant karpius, priekrantėse arba ant seklumų, vandens temperatūros pakilimas keliais laipsniais gali stipriai įtakoti gausesnę karpių mitybą, na, o Šiaurės ar Rytų vėjas linkęs atnešti šalto oro, kuris gali rezultatus paveikti priešingai. Vasaros metu, kada tvyro karščiai, viskas vyksta priešingai – atvėsęs oras gali lemti gausesnį žuvų aktyvumą.

Kalbant apie vėją, svarbus ir vėjo stiprumas. Kuo stipresnis vėjas pučia, tuo daugiau maisto produktų srovė stums vėjo kryptimi. Tai viena iš priežasčių, kodėl žvejyba su vėju į mūsų krantą gali būti produktyvesnė. Dažnai teigiama, kad atsiradusi žemutinė srovė nunešą pakibusias maisto daleles atgal priešinga vėjui kryptimi, tačiau daugelis telkinių turi tokių ypatybių, kaip vandens augmenija, įvairūs gyliai ir kt., kurie padeda sulaikyti maisto daleles.  

Taip pat stiprus vėjas sumaišo  skirtingos temperatūros vandens sluoksnius, „termoklino“ sluoksnis formuojasi giliau, o kadangi karpiai dažnai seka šiltesnius vandens sluoksnius, stiprus vėjas padeda nustumti daugiau karpių į dugną – arčiau meškeriotojo masalo.


Temperatūros pokyčiai 

Vienas iš didžiausią įtaką karpių maitinimuisi darančių veiksnių yra vandens šiluma. Karpiai mėgsta būti šiltame vandenyje, todėl dažniausiai ieško šiltesnių ežero vandens sluoksnių. Šiluminiai sluoksniai bus daugumoje ežerų, ypač gilesniuose, didelio vandens tūrio ežeruose. Šių šiluminių sluoksnių gylis taip pat skirsis priklausomai nuo vandens gylio ir oro temperatūros. Sekliuose vandens telkiniuose gali ir nebūti šiluminio sluoksnio, tačiau patekus tiesioginių saulės spindulių jis įšils daug greičiau nei kitos ežero dalys. Todėl šaltą žiemos rytą karpiai dažnai keliauja į seklias vietas, kuriose yra tiesioginių saulės spindulių, net jei ežere yra šiluminių sluoksnių.

Oro temperatūra turi įtakos vandens temperatūrai, dėl šios priežasties jie tam tikru mastu yra susiję ir gali turėti įtakos karpių elgesiui. Jei oras staiga atvės, tai nebūtinai reiškia, kad vandens temperatūra tuoj pat nukris. Oro temperatūra turės keletą dienų išlikti šalta, kad ji persmelktu visus vandens gylius. Todėl kuo gilesnis ežeras, tuo daugiau laiko reikia vandens temperatūrai pasikeisti.

Optimali vandens temperatūra karpių maitinimui yra apie septynis laipsnius Celsijaus. Kuo labiau vandens temperatūra nukrenta žemiau šio lygio, tuo labiau karpių medžiagų apykaita linkusi lėtėti, todėl žuvys ieško šiltesnių vietų ir didžiąją laiko dalį praleidžia vandens šiluminiuose sluoksniuose. Svarbu paminėti, kad karpiai ypatingai jautrūs vandens temperatūrai būna pavasarį, kuomet po ilgos žiemos sunku „užkurti“ sulėtėjusią medžiagų apykaitos sistemą, todėl pavasarį oro ir vandens temperatūra turės didelės įtakos karpių buvimo vietai ir galimam maitinimuisi.

Rudenį gilesniuose vandens telkiniuose galima sėkmingai žvejoti iki pat šalnų, nes didelis kiekis vandens neatvėsta taip staiga kaip seklieji telkiniai, o ir karpiai stengiasi prisimaitinti prieš žiemą. Taigi vėlų rudenį prie 4 laipsnių vandens temperatūros galima turėti puikių žvejybų, žinoma, jei tik pačiam žvejui tokiu oru norisi žvejoti… 


Oro slėgio poveikis žvejybai

Oro slėgis taip pat yra svarbus veiksnys į kurį reikia atsižvelgti galvojant apie karpių žvejybą. Oro slėgis veikia deguonies lygį vandenyje. Karpiams, kad jų organizmas tinkamai funkcionuotų, reikia deguonies.

Jei deguonies lygis vandenyje yra žemas, karpiai tampa vangūs ir tingūs, atrodo, kad jie negali gauti pakankamai energijos maitintis. Aukštas slėgis paprastai būna šiltuoju laikotarpiu (per karščius), kuris neatneša pakankamai deguonies, kurį sunaudoja žuvys, augalai ir kt. Žemas slėgis dažnai lemia vėją ir lietų, kurie prisotina vandenį deguonimi. Štai kodėl daug geriau karpius žvejoti tomis dienomis, kai oro slėgis žemas. Reikia stengtis žvejoti karpius nukritus slėgiui, net jei tektų žvejoti per lietų. Juk verta būti šiek tiek sušalusiam ir šlapiam, jei tai reiškia didesnę galimybę sugauti didelį karpį ar ne?

Žemesnis nei 1000 (mb) oro slėgis laikomas žemu slėgiu. Didesnis nei 1010 (mb) rodmuo laikomas aukštu oro slėgiu.

Oro slėgis galiausiai turės įtakos gyliui, kuriame laikysis karpiai. Paprastai esant aukštam slėgiui, karpiai būna aukščiau vandenyje, o žemo slėgio laikotarpiais – žemiau dugne.

Tai pastebėjimas, kuris suteikia bendrą supratimą apie žvejybos vietos pasirinkimą, juk paprastai prieš rinkdamiesi žūklės vietą telkinyje bandome nustatyti plotą kur didžiausia tikimybė, kad karpių bus, tačiau daugelis karpių žvejų nesusimąsto apie vandens gylį, kuriame karpiai gali laikytis. Daugybė karpių žvejų, karštą vasaros dieną naudoja dugninius masalus, nors slėgis aukštas, tada stebisi, kodėl jie nepagauna karpių. Šioje situacijoje geresnė taktika galėtų būti bent dvi meškerės užmestos su zig masalais skirtingame gylyje ir nors viena meškerė prie pat vandens paviršiaus. Juk jei galime suprasti, kodėl karpiai yra skirtingose vietose, arba gyliuose, tuomet galime pritaikyti savo taktiką, kad pasiektume geresnių žvejybos rezultatų.

Svarbiausia atsiminti, kad visos šios sąlygos yra tarpusavyje susijusios – vėjas, oro slėgis, temperatūra ir deguonies lygis, kad ir koks blogas oras bebūtų, likus kelioms dienoms iki karpių žvejybos, jis vis tiek turi būti stabilus. Staigus orų pasikeitimas visada sukelia didelių problemų karpių žvejams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.
You need to agree with the terms to proceed

Meniu